Internetas smirda

Visų pirma, nerašysiu čia apie iškreiptus stuburus, žalingą informaciją tinkle ar suprastėjusį regėjimą. Viskas turi savo kainą. Be abejo, Interneto dėka galime susisiekti su draugais, kurie išvyksta į užsienį, net juos matyti. Mes galime rasti informaciją spūstelėjus mygtuką, o ne sėdėti valandomis archyvuose ir bibliotekose. Visagaliai torentai parūpina mums visko, ko tik širdis geidžia, neišleidžiant medžiagai pinigų. Viskas tapo enter mygtuku pasiekiama, o gyvenimo ritmas pagreitėjo, kas labai naudinga fortūnos gyvenime siekiantiems.

Tai atrodo išties keista, nes esu viena tų, kurie daugiausiai šiukšlina facebooką, turi anketas daugumoje populiariausių tinklalapių. Dar neseniai gyvenau administratorių ir moderatorių kailiuose, džiaugiausi internetinėmis pažintimis. Ironiška, bet ir šis užrašas rašomas online ir paplatintas socialiniame tinkle. (Nors jei rimtai, blogas - mano homeopatinis vaistas. Nuo Interneto gydausi Internetu, tik praskiestu 1:1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 santykiu su realybe). Internetas atėmė mano laiką rašyti tikrą dienoraštį, kurio užrašai beveik išnyko po to, kai namie atsirado Internetas.

Hipsteriai nebemadingi, gyventi praeitimi irgi nelogiška. Suprantama, kad viskas tobulėja, vystosi ir mes turime derintis prie to. Žmonija turi kažkuria tai linkme evoliucionuoti, tačiau kartais jaučiu, kad gyvenimas prarado skonį paprasčiausiuose dalykuose.. Pasiilgau kai kurių kasdieninių dalykų. Noriu, kad vėl semtumės informacijos iš įvairių šaltinių. Radijas, televizorius, pašnekesiai su kaimynu... Juk dabar visa tai keičia valanda klaviatūros maigymo. Pasiilgau to, kai žmonės darė nuotrauką tam, kad įklijuoti ją į tikrą, šilumą skleidžiantį albumą, o ne kad kuo greičiau paplatinti ją savo anketoje. Pamenu tuos laikus, kai drebančiom rankom nešiau namo cd su naujausiu kompiuteriniu žaidimu ar filmu. Dar neseniai susirašinėjau laiškais su pažįstamais iš visos Lietuvos. Tas jausmas gauti tikrą, Kalėdinį atviruką, o ne būti "pažymėtam" paveikslėlyje...Be to, geras jausmas buvo kur nors važiuoti ir nejausti poreikio parašyti apie tai savo puslapyje ir pasakoti draugams istoriją, negirdint "jau žinau, mačiau/skaičiau i-nete". 

Dauguma įvardytų problemų kilo dėl socialinių tinklų, bet jų nebūtų be Interneto. Iš dalies, kaip ir minėjau, pasaulinis tinklas - labai reikalingas ir naudingas dalykas. Dabar turime žymiai daugiau perspektyvų parodyti savo talentus, būti atrastiems, pastebėtiems, mokytis, tobulėti, rasti senus giminaičius, draugus, bendrauti ir t.t.. Bet viskas atvirkščiai- bendravimas nyksta, švaistome laiką, auga priklausomybė. Ne kartą galvojau atsisakyti tinklo teikiamų "malonumų" ir išnaudoti tą laiką produktyviai, tačiau pastebėjau vieną dalyką. Žmogus, kuris ištrina savo anketą, išsitrina ir iš kitų gyvenimo. Tiesiog nematome jo naujų būsenų, nuotraukų.. nors pala. Argi aš nekalbu vėl apie socialinių tinklų problemas? Galbūt neteisingai išdėsčiau savo mintis, bet jaučiu, kad baigiu pralaimėti kovą prieš World Wide Web.