10 dienų šaurmos valgymo arba Dubajus prieš ir dabar

Taigi, apie viską nuo pradžių. Dubajuje lankiausi praeitų metų lapkričio pradžioje. Atrodytų keista, kad apie kelionę rašau po 3 mėnesių, tačiau šį įrašą pradėjau kurti mintyse jau po pirmos atostogų Dubajuje dienos, (ironiška, kūrimo procesas vyko duše). Grįžusi į rudens vėjo taršomą Lietuvą matyt buvau sukrėsta klimatiniu šoku, nes nepajėgiau užbaigti įrašo. Vėliau prasidėjo deadline'ai, dovanų pirkimo maratonas, sesija, kol galiausiai netikėtai užklupę šalčiai užšaldė paskutinę viltį išvystyti tekstą iki galo. Bet štai saulei sušvietus ištirpo galvoje ledai ir supratau, kad prisiminimai apie kelionę puikiai išsilaikė.

Grįžtant prie Dubajaus. Idėja įrašui kilo po to, kai likau nustebinta emyrato pokyčiais, kuriems pastebėti užteko nepilnos paros. Belieka paminėti, kad prieš tai Dubajuje lankiausi 2010 metų spalį. Taigi, šis įrašas su nepaprastai ilgu pavadinimu bus paremtas palyginimais ir skirtas iškankintiems rutinos, ieškantiems alternatyvos atostogoms Turkijoje bei smalsuoliams, noriai besidominančiais pasaulio kampeliais. Smagu pagaliau parašyti ką nors pozityvaus po krūvos ilgų, desperatiškų ir varginančių irašų.

Nuo taško A iki taško B. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės neskrido į Dubajų, buvo skrydžio kaina. Praeito dešimtmečio viduryje Lietuva panaikino tiesioginius skrydžius į JAE, taigi skristi tekdavo su nevisada patogiais persėdimais. Taip pat "sezono" metu, t.y. spalio-lapkričio mėnesiais, labai šokteldavo bilietų kainos, taigi skrydis kainuodavo tiek pat, kiek ir pragyvenimas Dubajuje. Su tokia situacija susidūriau 2010m. skrisdama per Rigą su AirBaltic aviakompanija. Šiandien, pigių skrydžių laikais, situacija pasikeitė. Skridau į Dubajų per Kijevą su WizzAiru. Laukdama lėktuvo Žuljanų oro uoste prie manęs keitė stendo reklamą. Naujos reklamos turinys skelbė: Дубай більше не розкіш!, kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia: Dubajus nebėra prabanga!. Manau šie žodžiai kalba patys už save. Tačiau nereikia pamiršti, kad pigūs skrydžiai visada turi ydų. Šiuo atveju Wizzair aviakompanija neturi kontrakto su Dubai International oro uostu, iš kurio jus asmeniškai pasitiktų bet kurio viešbučio darbininkas. Al Maktoum International Airport, oro uostas, į kurį mes skridome, randasi 40km nuo Dubajaus. Viešbučiui pasiekti turėjome važiuoti taxi iki pirmos metro stotelės plius važiuoti traukiniu apie 40min. Tiesa, atvykimo dieną oro uostas dirbo vos antrą savaitę, taigi ateityje susisiekimas tikrai pagerės, nors ir dabar nepavadinčiau jo problematišku.

Dubajaus kontrastai

Kultūriniai niuansai. Nors dar porą metų atgal niuansais to nepavadintum. Likus dienai iki kelionės kilo ginčas dėl aprangos, kurią planavome pasiimti su savimi. JEA- šalis su giliomis religinėmis tradicijomis. Kiekvienas iš septynių emyratų disponuoja griežtomis taisyklėmis, pagal kurias net bučinys viešojoje vietoje galėjo baigtis piniginėmis sankcijomis ar deportacija į gimtinę. Taigi, mama neįsivaizdavo ką aš sau maniusi įsimetus trumpą suknelę ir šortus į lagaminą. Mūsų su mama požiūriai į drabužių ilgį nesutapo dėl to, kad ji Dubajuje buvo dar seniau ir tada išvysti moterį gatvėje, o dar blondinę, buvo sensacija. Kiekvienas praeivis įžuliai į tave spoksodavo. Įsivaizduoju kas būtų pasirodžius trumpa suknele. 2010m. situacija po truputį keitėsi. Gatvėse jau buvo moterų (reikia pridurti, kad tikros arabės neslankioja gatvėmis be priežasties, nes augina vaikus vilose arba apsipirkinėja prašmatniausiose parduotuvėse), atidengti keliai nieko nestebino, retkarčiais pagaudavau įkyrų žvilgsnį, bet tai buvo menknekiai.

Šį kartą viskas buvo apsivertę aukštyn kojom. Tik įlipus į metro greitai įsispaudžiau į tolimiausią kampą, kad išvengti smalsuolių žvilgsnių (aukšta blondinė su milžinišku lagaminu, apsivilkusi odine striuke su didžiule, metaline kaukole ant nugaros - visas komplektas), tačiau greitai supratau, kad vienintėlis įkyriai spoksantis žmogus buvau aš. Traukinys buvo pilnas rytų azijiečių trumpais šortukais ir marškinėliais, intensyviai spaudinėjančių telefonų ekranus, truputį toliau stovėjo indų kilmės pora ir laikėsi už rankų, priešais mane sėdėjo keli tamsiaodžiai vyrai o dar tolėliau garsiai šveplavo kreivadančiai britai. Tikra tautų mišrainė! Jei kokia arabė ir nusprendė tą dieną iškeisti naujutelaitį džipą į viešąjį transportą, tai keliavo ji pirmos klasės vagonu (taip, net tokie yra) arba specialiame skyriuje motinoms su vaikais. Esmė tame, kad žmonių, apsirengusių tradiciniais rūbais nebuvo.

Beje, Bado žaidynių fanai- pirmą kartą riedant Dubajaus metro jaučiausi būdama traukinyje, kuris įvažiavo į Sostinę. Šimtai dangoraižių spindintys saulėje, demonstruojantys savo prabangą ir futurizmą.  Yra kur akis paganyti!

Gatvėse vyravo panaši tvarka. Tačiau nepaisant įsigaliojusios laisvės ant pramogų ir prekybos centrų durų vis dar kabo ženklai dėl aprangos apribojimų. Nors daliai lankytojų tai visiškai nerūpėjo, ypač turistams. Kaip ten bebūtų, manau, kad reikia gerbti arabų tradicijas, nes jos tikrai nereikalauja neįmanomo. Be to, visada buvo malonu pagauti pagarbų ir pritariantį arabo žvilgsnį.

Na, jaučiant, kad po truputį prarandu jūsų dėmesį, norėčiau pereiti prie linksmesnės dalies: ką veikti? Be abejo, turint krūvą pinigų, šiame mieste galima būtų nuveikti tikriusiai viską. Dubajus – prabangos sinonimas ir nauja vieta storos piniginės savininkams pašėlti. Bet, manau, kad šiuo atveju mus labiau domintų pramogos prieinamos Lietuvoje gaunamoms algoms.

Pliažai. Juk tai rojaus kampelis, kur galime patogiai išsitiesti po palme (natūraliai ten palmės neauga, kiekvienas žalumos gabalėlis turi savo vandens tiekimo sistemą) ir pamiršti kasdienos rūpesčius! Dubajus disponuoja keliais mokamais pliažais: Al Mamzar ir Jumeirah Beach Park bei prie jų išdėstytais nemokamais. Koks skirtumas? Nemokamuose kartais būna labai daug žmonių dėl to, kad mokamuose tam tikromis dienomis nėra įleidžiami vyrai, kad arabės galėtų pailsėti su vaikais. Nors bilietas į mokamą pliažą tikrai nėra brangus: 5dhs(~3lt), o į tą kainą įeina nepaprasto grožio žalios oazės, gėlynai, milžiniškas parkas, žaidimų aikštelės, vietos piknikams ir t.t. Per tris metus pliažai niekuo nepasikeitė ir vistiek likau ištikima Al Mamzar Beach parkui.

Al Mamzar Beach Park

Žmonės pliaže irgi nepasikeitė. Dauguma jų - rusų turistai suteikiantys kasdieninę gerą juoko dozę. Jeigu ne mano drovumas, tikrai padaryčiau trumpą dokumentaciją apie rusų turistų ypatybes. Jų komiškumą man pavyko užfiksuoti šioje nuotraukoje:

Rusai atostogauja

Vietiniai į pliažus atrieda po vidurdienio, kai jau daugumą poilsiautojų atvažiuoja pasiimti viešbučių autobusiukai ir eiliniams šviesiaodžiams pradeda kaisti oda, taigi jokio diskomforto dėl spoksančių į pusnuogius kūnus arabų nėra.

Ekskursijos. Pasakysiu tik tiek, kad yra must see vietų, o yra sudarytos kelionės tik laiko prastūmimui. Penktadienis – nedarbo diena. Neveikia net metro, taigi turistams rekomenduojama išvažiuoti į iš anksto suplanuotą kelionę. Tačiau po pietų miestas vėl pradeda gyventi įprastu ritmu, taigi tikrai nematau reikalo švaistyti pinigų.Kiekvieną rytą prie įėjimo į pliažą jus pasitiks keli žmogeliai įkyriom šypsenom ir dešimčia skrajučių. Tai- kelionių agentūrų atstovai. Viena kitai per galvas lipančios, bet iš esmės nieko naujo nepasiūlančios agentūros (per tris metus net skrajučių nepakeitė) bandys įtikinti jus, kad jums reikia tų ekskursijų, o po to dar įpirš diską su video medžiaga už papildomą kainą (kokybė- katastrofa). Tačiau atrodo, kad toks biznis džiaugiasi didele sėkme. Gidai šneka rusų kalba, taigi rusakalbiai turistai kiekvieną popietę noriai važiuoja plėsti horizontus. Dėl anglų kalba rengiamų ekskursijų reikėtų kreiptis į viešbučio recepciją. Visada pastebėdavau krūvas skrajučių su įvairiais pasiūlymais, tačiau šiuo atveju daugiau nieko pasakyti negaliu.

Jeigu jūs lankotės Dubajuje pirmą kartą, tai tikrai siūlyčiau nuvažiuoti į ekskursiją po miestą. Per kelias valandas aplankysite svarbiausias vietas, istorinį muziejų ir net didžiausią prekybos centrą. Taip pat rekomenduočiau nuvažiuoti į Safarį: valanda ekstremalaus važinėjimo po dykumą (svarbiausia patekti į patyrusio ir savo darbą mylinčio vairuotojo džipą) bei arabiškas vakaras su tradiciniais valgiais, pilvo šokiu, kaljanu ir chna tatuiruočių meistrais. Manau, kad dar verta dėmesio kelionė į Abu Dhabį, Jungtinių Arabų Emyratų sostinę, tačiau kol kas ten nebuvau.

Safaris, džipas, kuriuo važiavome ir mūsų nutrūktgalvis vairuotojas Nighal

Nereikia pamiršti, kad Dubajus, tai tik dalis JAE ir dar yra šeši unikalūs emyratai turintys savo istoriją, tradicijas ir įdomias vietas. Todėl visada galima nuvažiuoti į vieną iš jų. Pavyzdžiui, 2010m. buvau Fujairah emyrate, maudžiaus Indijos vandenyne. Labai patiko stebėti besikeičiančią gamtą už autobuso lango, pamatyti mažesnius priemesčius ir stebėti vis pasirodančius horizonte kalnus bei laisvėje gyvenančius kupranugarius (ir benames ožkas!). Tačiau pati ekskursija nebuvo verta savo kainos, taip kad labiau apsimokėtų išsinomuoti automobilį ir savarankiškai pakeliauti. Be abejo, pirmą kartą besilankant Emyratuose niekas nesiryžtų tokiam žygdarbiui, tai galbūt pradžiai ir smagu būtų nuvažiuoti su grupe, bet ateityje tikrai neatmesčiau tokio varianto!

Prekybos ir pramogų centrai. Tai pastraipa jums, fashionistai! Garantuoju, Dubai Mall'as taptų jūsų antrais namais. Tai yra didžiausias prekybos centras pasaulyje, turintis nuosavą navigacinę sistemą, viduje įrengtą 32 metrų pločio ir 8,3 metrų aukščio akvariumą su 33 tūkstančiu jūros gyvūnų rūšių, įrašytą į Gineso rekordų knygą, 1200 parduotuvių, tarp kurių rastumėte tikriausiai visų pasaulio prekių ženklų produktų, o taip pat olimpinio dydžio ledo areną. Tokių prabangių parduotuvių mano akys dar šiame gyvenime nematė. Nežinau, kokią inovacinę klimatizacijos sistemą jie naudoja, tačiau prekybos centre buvo nepaprastai šviežias oras. Galėjau lakstyti po parduotuves visą dieną nei kiek nepavargdama.

Dubai Mall yra Burj Khalifa (aukščiausio pastato pasaulyje) komplekso dalis, taigi pastato aplinka yra nė ka mažiau įspūdinga. Prie pastato įrengtas aukščiausias (vandens srovė siekia 150m) pasaulyje sinchroninis fontanas. Skaičiau, kad pasaulyje yra įspūdingesnių, tačiau vakarais visada smagu pažiūrėti tokį šou. O dabar pasimankštinam ir pasukam galvą į dešinę.

Mano drebančioje filmuotoje medžiagoje matosi tik dalis fontano ir dar krūva pašalinių dalykų, taigi geresnės kokybės vaizdą visada galite pasižiūrėti youtube.

Šį kartą būnant Dubajuje nusprendėme nešvaistyti pinigų ekskursijoms ir pačioms su mama atrasti emyrato pramogų. Baigėsi tai kasdieniniu prekybos centrų šturmavimu. Be ankščiau paminėto Dubai Mall'o dar yra dešimtys prabangių prekybos ir pramogų centrų su unikaliais dizainais ir pramogomis. Pavyzdžiui, Mall of the Emirates turi įrengtą sniego areną. Taip, arabai su slidėmis, o už lango +30. Argi neminėjau, kad čia galima nuveikti beveik viską?

Be abejo, prabanga ir milžiniškas prekių pasirinkimas yra nuostabu, tačiau už viską reikia mokėti. Todėl norėčiau dar papasakoti apie tokią vietą, kaip Al Nasar square.

Tai yra kvartalas pilnas mažų krautuvėlių, kuriose galite nusipirkti viską pigiau. Prieš tris metus ši vieta man pasirodė kiek gąsdinanti. Minios žmonių, tamsios gatvelės ir įtartinos užeigos... Tačiau dabar ši vieta civilizavosi ir vienintėliu neigiamu niuansu yra kas kelis žingsnius stovintys ir rėkiantys į ausį "девушка, шубы не надо?" kailinių pardavėjai. Tačiau po kurio laiko priprantama ir tiesiog išmokstama su jais pašmaikštauti ir eiti toliau. Visi ten dirbantys žmonės yra super draugiški, atviri ir bendraujantys. Nors reikės apeiti kelias panašaus būdo parduotuves, kad rasti dominančią prekę už patraukliausią kainą, tačiau jeigu nepatingėsite pasiderėti ir gražiai nusišypsosite, tikrai būsite patenkinti galutiniu rezultatu.

Al Nasar square

Vakarėlių liūtams ir alkoholio mėgėjams Dubajus tikrai nėra geriausia vieta. Dėl religinių pažiūrų alkoholis nėra parduodamas parduotuvėse. Gėrimais reikėtų apsirūpinti duty free parduotuvėse dar prieš išeinant iš oro uosto. Kitaip vienintele išeitimi lieka alkoholis internetu (nesidomėjau, tik sakė pažįstami) arba elitiniuose baruose už kosmines kainas. Dubajų galėčiau pavadinti naktiniu miestu, nes sutemus į gatves išeina daugiausiai žmonių, taigi, tikrai pavyktų rasti vakarėlį klube, bet jis tikrai nebūtų tokio pobūdžio, prie kokio jūs pratę. Tačiau Dubajuje yra daug kitų veiklų ir renginių.

Šių metų lapkričio mėnesį vyko Dubai Motor Show 2013. Mieste vyko parodos, konkursai, įvairūs šou ir didysis paradas. Taip pat čia nuolat vyksta visame pasaulyje žinomi renginiai, kaip Dubai Fashion Week, Dubai World Cup. Šiuo metu labai intensyviai ruošiamasi grandioziniam įvykiui: Dubai Expo 2020. Kaip ir didžiausiose šalyse, į JAE atvažiuoja populiariausios pasaulio žvaigždės. Atostogaudama mačiau kelis artėjančio Beyonce koncerto plakatus, taip pat vasario mėnesį čia atvažiuoja Rollings Stones. Miestas tikrai nėra izoliuotas, net atvirkščiai organizuoja pasaulinio mąsto renginius ir kviečia žmones iš visų šalių.

Dubai Motor Show 2013 renginys

Baigiant šį įrašą noriu pasakyti, kad per paskutinį vizitą Dubajuje teko stebėti globalizacijos ir integracijos pasekmes, kurios teigiamai paveikė emyrato atraktyvumą. Manau, kad šis miestas, dar kelis dešimtmečius atgal buvęs dykuma, greitai taps pasaulio interesų centru. Stiprias moralines vertybes turintys Dubajaus gyventojai darbščiai ir atkakliai stato savo miestą. Teisingos politikos dėka galime stebėti kasdieninius technikos ir architektūros laimėjimus. Dubajus - perspektyvų miestas ir manau, kad greitai pasaulis suvoks jo tikrąją jėgą ir galimybes.